kyburys

kyburỹs sm. (3^b) 1. BŽ54, Šts koks nors kybantis daiktas: Kyburỹs iš šiaudų, šerių, blizga padarytas ir pakabintas seklyčio[je] po lubais J. Kybo kaip kyburỹs pakabytas Jrb. 2. K.Būg, NdŽ sietynas, liustra. 3. viršūnė (kalno, medžio ir pan.): Įlipo į patį kỹburį Ilg. Vidury lygumos yra aukštas kyburỹs Svn. Vaikam patinka nuo kỹburio ristis pakalnėn Svn. 4. šakotas rąstas: Baisus kyburỹs – kaip reiks ir namo parvežti! Rk.